Visuomet labai rekomenduoju rytinį vaikučio paruošimą, kuomet tėveliai arba krikšto tėveliai aprengia mažylį, užfiksuoti kadruose. Ryte dažnu atveju pavyksta pagauti bent keletą kadrų su vaikučio šypsena tad padarome šiek tiek šeimos nuotraukų. Pailsėjęs, pavalgęs, tad vis dar geros nuotaikos, na gal kiek didesnis šurmulys namie šiek tiek suerzina ir žinoma siaubas baubas – rūbų apsirengimas! Bet nieko, išgyvenama. Retam vaikučiui patinka tuos rūbelius rengtis.

Toliau einant dienai keistumai vaikui nesibaigia.. Tas neįprastas dienos ritmas, daug dėmesio, daug žmonių, įvairiausių veidų, keliauji iš rankų į rankas, mamos veide pasimetimas, nuolatinis kažkur skubėjimas, o dar čia kažkas vandenį ant galvos pila! Jau ir pietų miegui laikas, bet panašu, kad lovytė kažkur toli toli. Ar reikia stebėtis, kad vaikeliui nuotakos nebelieka po tokių iššūkių? Dauguma atvejų taip ir nutinka. Neišvengiama atrodo? Na ko gero taip, bet todėl rekomenduoju nesiplanuot ilgų fotosesijų, nes mažyliui įspūdžių tą dieną tikrai ir taip pakaks ♡

Linkiu sklandaus ir malonaus kriškto dienos planavimo!